Paslaugos

Paveldimo vėžio genetinis tyrimas

Susirgimas piktybinėmis vėžio formomis Latvijoje ir pasaulyje dažnėja kasmet. Priklausomai nuo lokalizacijos, paveldimi augliai sudaro 5-30% visų vėžiu sergančiu pacientų. Ne visuomet šeimos anamnezė yra išsami ir prielaidą dėl paveldimo auglio reikia daryti, remiantis auglio histologija arba įtarimais dėl paveldimo auglio.

Laiku atlikti molekuliniai genetiniai testavimai sudaro galimybę diagnozuoti ligą, numatyti jos eigą ir parinkti taktinius gydymo sprendimus. Imdamiesi tokio testavimo, galbūt apsaugosite ne tik save, bet ir savo šeimos narius taip pat: juk genuose aptikus vėžio riziką didinančių pokyčių, dar vėžiui net nepradėjus vystytis, galite neatidėliodami siekti tokios rizikos vertinimo, teisingos diagnozės ir rinktis rizikos mažinimo būdą.  Jei onkologinio susirgimo riziką didinantys pokyčiai nustatyti bet kuriame jūsų gene, rekomenduojama apie radinį įspėti ir kitus savo giminaičius, nes ir jie gali būti tokių pokyčių nešėjai, todėl ir giminaičiams privalu pasitikrinti dėl tokių pokyčių ir įsitikinti, jog padidinta rizika negresia. Dėl etinių priežasčių su nepilnamečiais molekuliniai genetiniai testavimai neatliekami, išskyrus atvejus, kai paveldimas naviko sindromas akivaizdus ir naviko vystymasis gali prasidėti dar nepasiekus pilnametystės.

Vienas žinomiausių ir daugiausiai aprašytų paveldimų auglių yra paveldimas krūties – kiaušidžių vėžys. Paveldimi krūties – kiaušidžių vėžio atvejai sudaro maždaug 20-30% visų krūties vėžio atvejų. Iš jų 40-50% susiję su pakitimais BRCA1 ir BRCA2 genuose. Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, BRCA1 ir BRCA2 genų kliniškai svarbių variantų dažnumas tarp sergančiųjų krūties vėžiu yra 5-10%, be to daugiau pakitimų nustatoma pacientėms iki 40 metų amžiaus. Latvijoje yra kelio BRCA1 ir BRCA2 aleliškos formos, nustatytos krūties vėžiu sergančioms pacientėms, kurių šeimos pasižymi onkologine anamneze arba neaiškia šeimos onkologine istorija. Šios formos aptinkamos ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje. Tarp jų viena unikali forma BRCA2 gene rasta tik Latvijos populiacijoje. BRCA1 ir BRCA2 aleliškų formų nustatymas gali būti reikšmingas ne tik gydymo metu, kad būtų pasirinkta tinkama taktika, bet ir susirgusios moters šeimos nariams, kad būtų nustatyta susirgimo rizika. Žinant šias rizikas galima pasirinkti tinkamą taktiką, kad būtų laiku diagnozuotas susirgimas arba laiko jo išvengta.

Įvarių lokacijų vėžinių susirgimų atvejais stebimas panašus vaizdas, kaip ir paveldimo krūties (kiaušidžių) vėžio atveju. Iki 30% vėžiu sergančių pacientų gali turėti pokyčių už navikų vystymąsi atsakinguose genuose. Jei laiku sužinota apie esančią genetinę riziką, ne tik atsiranda galimybė vėžį diagnozuoti ankstyvojoje stadijoje kai gydymas sėkmingesnis, bet taip pat ir rinktis prevencinę chirurginę intervenciją priklausomai nuo paveldimo naviko sindromo jei tik įmanoma ir apskritai ligos išvengti arba ženkliai sumažinti onkologinių susirgimų riziką.

Kokiais atvejais reikėtų atlikti paveldimų navikų molekulinius genetinius testavimus:

  • Dignozuojant ankstyvos stadijos onkologinį susirgimą;
  • Kai tas pats pacientas turi įvairių lokalizacijų navikų;
  • Dauginių pirminių navikų atveju, ypač vienos lokalizacijos (pavyzdžiui, krūtyje, gaubtinėje ir tiesiojoje žarnoje) to paties paciento kūne;
  • Kai artimi giminačiai serga tos pačios lokalizacijos vėžiu (pavyzdžiui, motina, duktė ir sesuo turi krūties vėžį, tėvas ir sūnus – gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį);
  • Kai vėžio lokalizacija nėra įprasta (pavyzdžiui, vyras serga krūties vėžiu);
  • Kai esama įgimtų apsigimimų, susijusių su paveldimo naviko sindromais (pavyzdžiui, gėrybiniai odos pažeidimai);

Vėžio rūšys, galinčios indikuoti paveldimą naviko sindromą:

  • Trigubai neigiamas krūties vėžys (įtariamas paveldimas krūties vėžys, sąlygojamas pokyčių BRCA1 arba BRCA2 genuose);
  • Epitelinis kiaušidžių vėžys, kiaušintakių arba pilvaplėvės vėžys, ypač serozinė histologija (įtariamas paveldimas krūties / kiaušidžių vėžys, sąlygojamas pokyčių BRCA1 arba BRCA2 genuose);
  • Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys su patvirtintu DNR neatitikimo taisymo trūkumu – mikrosatelitų nestabilumas (įtariamas Lynčo sindromas);
  • Endometriumo vėžys su patvirtintu DNR neatitikimo taisymo trūkumu – mikrosatelitų nestabilumas (įtariamas Lynčo sindromas).

Jei šeimoje susidūrėte su vienu iš minėtų kriterijų, o vėžys dar neišsivystęs, net ir tokiu atveju galite atlikti molekulinį genetinį testavimą. Optimaliausias testavimo tipas, kai molekulinis genetinis testavimas vykdomas pacientui, kuriam jau diagnozuotas vėžys, o esant teigiamam rezultatui, reikės atlikti šeimos narių kaskadinį testavimą specifiniams pokyčiams nustatyti.

iVF Riga Genetikos Centre pacientams suteikiama galimybė atlikti genetinius testus ir tam, kad užbėgti už akių specinio vėžio paveldėjimui ir kad dažniausiai pasitaikančios mutacijos nepatektų į visiškai sveikų žmonių organizmus.

iVF Riga Genetikos Centre genetikų konsultacijos teikiamos ir po testavimo, jei kyla papildomų klausimų dėl paveldimų navikų vystymosi rizikos ir tokiu atveju reikalingas šeimos konsultavimas.

Mes patariame testus atlikti neatidėliojant, nes kaip galima greitesnis diagnozės bei ligos rizikos nustatymas labai padeda siekiant kuo geresnių gydymo rezultatų ir gyvenimo kokybės.
Mes siūlome testus atlikti skubiai, kad nustatytumėte diagnozę bei ligos riziką kaip galima greičiau. Ankstyva vėžio diagnozė yra labai svarbi gydymo rezultatų ir gyvenimo kokybės atžvilgiu. Pagrindinis testavimo metodas remiasi sekų aptikimo metodu, įskaitant naujos kartos sekoskaitą, leidžiančią aptikti genų pokyčius tiksliai ir su dideliu pasitikėjimo laipsniu.

Mūsų klinikos Genetikos centras siūlo galimybę nustatyti tikimybę susirgti paveldimu vėžiu.

  • BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos kilmės nustatymas

BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos kilmės nustatymas apima BRCA1 ir BRCA2 aleliškas formas, kurios yra dažniausiai aptinkamos formos, ir leidžia pacientėms diagnozuoti didesnę dalį paveldimo krūties – kiaušidžių vėžio. Tačiau tokia analizė ištiria tik mažą BRCA1 ir BRCA2 genų dalį ir neatmeta kitų genetinių pokyčių buvimo, galinčių sąlygoti naviko vystymąsi.

  • Dažniausiai paveldimi navikai – taikant 31 genų naujos kartos sekvenavimo (NGS, Next Generation Sequencing)

Aptinka pokyčius 31-ame gene, kurie susiję su paveldimo naviko sindromais. Šios testų grupės privalumas yra platus diagnostinis spektras, kuris, kai įtariami paveldimi naviko sindromai, ne tik gali nustatyti pokyčius tam tikruose su sindromu susijusiuose genuose, bet ir praplečia testuojamų genų diapazoną, įskaitant genus, kuriuose pokyčiai gali pasireikšti fenotipiškai kaip navikai mažiau tipiški sindromo atžvilgiu. Šis panelis patartina ne tik paveldimo krūties – kiaušidžių vėžio atveju, bet ir įvairių kitų auglių atveju, pavyzdžiui, Lyncho sindromo arba paveldimo nepolipozinio kolorektalinio vėžio, Li – Fraumeni sindromo, Kaudeno sindromo, Daugybinės endokrininės neoplazijos (MEN), įvairių paveldimų žarnyno polipozių su didele malignacijos rizika atveju, Neurofibromatosis type 1 (NF1).

  • Galima atlikti 111 įvairių genų tyrimą NGS metodo pagalba

Nustato pokyčius 111-oje skirtingų genų, susijusių su paveldimais naviko sindromais. Ši testų grup ė yra plačiausiai naudojama, kadangi apima ne tik dažniausiai pasitaikančių paveldimo naviko sindromų genus, bet taip pat retesnius autosominius recesinius genus, kuriuose pokyčiai įvyksta rečiau, bet ankstyvesnėje stadijoje. Testų grupė naudojama įvairių paveldimų navikų molekuliniam genetiniam patvirtinimui, o taip pat ir išplėstinei krūties/kiaušidžių vėžio diagnozei. Apima genus, kuriuose pokyčiai yra susiję su padidėjusia paveldimo krūties/kiaušidžių vėžio rizika, žarnų polipoze ir gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, piktybine anemija, paveldimais endokrininiais navikais ir t.t.

  • Kaskadinis šeimos testavimas

Gavus teigiamą rzultatą, kaskadinis šeimos testavimas įgyja itin svarbią reikšmę siekiant įvardyti aukštos rizikos grupės pacientus. Pradedama nuo mediko genetiko konsultacijos, kurios metu tiriamas šeimos genealoginis medis, o rizikos įvertinamos kiekvienam šeimos nariui. Remiantis gautąja informacija, sudaromi individualūs šeimos narių kaskadinio testavimo planai. Dėl etinių priežasčių su nepilnamečiais molekuliniai genetiniai testavimai neatliekami, išskyrus atvejus, kai paveldimas naviko sindromas akivaizdus ir naviko vystymasis gali prasidėti dar nepasiekus pilnametystės.

Jums tinkamiausią tyrimą paskirs Jus gydantis gydytojas arba galima pasikonsultuoti mūsų klinikoje.

Atlikę bet kokį tyrimą pas mus, jūs gausite ne tik nesuprantamą raidžių ir skaičių kratinį, bet ir paaiškinimą, ką reiškia kiekviena rasta kliniškai svarbus arba galimas klinikinis pakitimas, taip pat išsamią interpretaciją kiekvieno iš šių variantų atžvilgiu. Mūsų klinikoje dirba patyrusi ir patikima genetikų komanda, laboratorija aprūpinta naujausiais technologiniais pasiekimais molekulinės genetikos srityje. Klinikoje galima ir gydytojo genetiko konsultacija, kurios metu teigiamo atsakymo atveju bus paaiškinta, kokia rizika gresia artimiausiems giminaičiams, kaip šią riziką įvertinti ir kaip elgtis toliau. Mūsų klinikoje galima saugoti genetinę medžiagą (kiaušialąstes, kiaušidžių audinį, spermą), jei reikalingas gydymas arba yra didelė susirgimo vėžiu rizika reprodukciniame amžiuje (įvairūs onkoterapijų būdai gali pakenkti kiaušialąstėms ir atimti galimybę ateityje susilaukti palikuonių). Kaip variantą šeimos planavimui, jei patvirtinamas paveldimo vėžio sindromas su konkrečia mutacija, galima pritaikyti PGT-M arba preimplantacinį genetinį tyrimą monogeninių susirgimų atžvilgiu, kad gimtų vaikutis, kuriam negrėstų padidėjusi susirgimo vėžiu rizika. Tai itin svarbu paveldimo vėžio sindromo atveju, kai vėžys pradeda vystytis anksti ir su 100% penetracija.